Dictionary of the Lithuanian Language.
atsigailinti — atsigailėti: Barbutė atsigailinti negali, kad Petras pamišo rš. gailinti; atsigailinti; įgailinti; išgailinti; nusigailinti; pagailinti; prigailinti; sugailinti; užgailinti … Dictionary of the Lithuanian Language
gailinti — gailinti, ina, ino tr., gaĩlinti, gailìnti, ìna, ìno 1. didinti gailestį, graudinti, virkdyti: Šitokia savo kalba tu kitą tik labiau gailini, o ne maldai Trgn. Neverk, motin, negailink savo vaikų Ldk. Nebegailink man širdies, ana jau ir taip… … Dictionary of the Lithuanian Language
išgailinti — tr. iš gailesčio ką nors sugadinti, prarasti: Išgailinta šviesios akys – neregi kelelio, išverkta jaunos dienos – nemeilus svietelis Tvr. gailinti; atsigailinti; įgailinti; išgailinti; nusigailinti; pagailinti; prigailinti; sugailinti; … Dictionary of the Lithuanian Language
nusigailinti — nugailėti, apgailėti: Sužinoję, kad kaimynas mirė, visi labai nusigailino Up. gailinti; atsigailinti; įgailinti; išgailinti; nusigailinti; pagailinti; prigailinti; sugailinti; užgailinti … Dictionary of the Lithuanian Language
pagailinti — tr. 1. pagraudinti: Ona pliukšni – tik pagailink ją, ir verkia Trgn. | refl. tr.: Ona, kad tik ko pasgailina, tai ir apserga tuoj galva Trgn. 2. pagailėti, užjausti: Reikia žmogų, an bėdą papuolusį, pagailinti Ėr. Kai kas tokiem nė nepagailina,… … Dictionary of the Lithuanian Language
prigailinti — 1. tr. prigraudinti: Kai aš prigailinau tada, žadėjos pastaisyt Trgn. | refl. tr.: Ką čia prisgailinsi – numirusio neatraudosi Trgn. 2. refl. prisimeilinti: Jis jai vėl prisigailino An. gailinti; atsigailinti; įgailinti; … Dictionary of the Lithuanian Language
sugailinti — tr. sugraudinti: Nudrėbė žodį, ir sugailino širdį Kč. | refl.: Kai kitą pamatau verkiant, ir aš tuoj susgailinu ir verkiu Vj. Kieno gailinga širdis, tai greit susigailina Kč. Prispaudė ją prie krūtinės ir susigailinusiu balsu kalbėjo V.Kudir.… … Dictionary of the Lithuanian Language
užsigailinimas — sm. (1) → užgailinti (refl.): Gali apsirgt iš tokio ažsigailinimo Trgn. gailinimas; įgailinimas; užsigailinimas … Dictionary of the Lithuanian Language
įgailinti — tr. įvaryti gailestį: Sūnus įgailino, t. y. į gailestį įvarė J. Tu nori ingailinti, kad verktų Trgn. | refl.: Kai vaikas įsigailina, tai sunku numaldyti Š. Įsigailino mažutė – verkia ir verkia, vis šaukia mamą Pnd. Negi jaunoja, kad šit… … Dictionary of the Lithuanian Language
